2012 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienis

Mano nuomonė !

Šiomis dienomis lankant artimų žmonių kapus kyla įspūdis, jog tai ne kapinės, o konkurso vieta "Kieno kapas gražiau papuoštas?"
Pasitaiko atvėjų, kai žmogus tampa labiau mylimas ir branginamas tik po mirties. Toks jau tas žiaurus paradoksas. Juk mirusius artimuosius mes pradedame mylėti  labiau negu gyvuosius. Iš vietos, kurioje ilsėsis amžinoje ramybėje, padarome alpinariumą arba mini gėlių darželį, su mintimi:
 "Va! Žiūrėkite visi, koks gražus ir išpuoselėtas mano artimojo kapas! Pirkau brangiausias ir didžiausias žvakes ir turguje derėjausi su bobute dėl plastmasinių gėlių kainos!"
Gal taip ir nemandagu ir akiplėšiška rašyti, bet manau, jog su manimi galima sutikti. Ne žvakių ir ne gėlių kiekyje yra išreiškiama pagarba ir ilgesys mirusiesiems. Mano nuomonę savo artimųjų kapus išpuošiantys žmonės jaučia didelę kaltės jausmą arba sąžinės graužatį.
Aiškus dalykas, jog nereikia pamiršti artimųjų kapų, bet juolab nereikia pamiršti žmonių, kurie dar gyvi. Ryšiai tarp žmonių yra lyg ploni siūlai, kurie bet kokiu momentų gali nutrūkti, todėl yra būtina rūpintis ir mylėti žmones, kurie dar yra šalia mūsų, tam kad  vėliau patys sau neturėtume priekaištų. Šis gyvenimas nenuspėjamas, bet kurio momentu gali pasibaigti viskas. Asmeniškai aš visada brangiems žmonėms sakau, jog juos myliu. Visada apkabinu nusišypsau ir pabučiuoju, kas ten žino, gal po kažkiek laiko jau nebeturėsiu  galimybės to padaryti.
Be galo apmaudu ir gaila, jog jau esu patyrusi šį jausmą. Šiandien buvau prie senelių kapų. Širdyje net šilta pasidarė, kai ir vėl išvydau ant kuklaus antkapio gražiu šriftu užrašytą vardą "BARBARA"
Nors ir neteko galimybės pamatyti močiutės, tačiau mus tikrai sieja ryšis, net antrą vardą sau išsirinkau galvodama būtent apie ją. Kas pažinojo ją sako, jog manyje yra dalelė Barbaros, ir ypač tai išryškėja mano manierose ir etiketo suvokime.
Įšėję artimieji visada bus mano širdyje ir mintyse. Vieno iš jų vardą nešiosiu iki mirties, todėl nemanau, jog yra didele dvasine nauda besaikiškai puošti ir dekoruoti kapus, juk tai tik žemės lopinėlis  kuriame guli tiesiog kūnas. Daug svarbesni yra jausmai, kurie sukyla meldžiantis !


Mielieji! Prisiminimai ir ilgesys visada bus gyvi mūsų širdyse, tačiau kartoju " Nepamirškime, mylėkime ir branginkime tuos, kurie dar yra šalia mūsų"


 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą