2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

Last evening


2012 metai jau prabėgo. Man jau 17 metų, ranką prie širdies pridėjusi, galiu teigti, jog gyvenime mačiau daug; tiek blogo tiek gero. Likimas karts nuo karto stipriai papurtydavo, o karts nuo karto ir lepindavo.  Savo gyvenimo kelią galiu palyginti su spalvų palėte, kurioje egzistuoja tik juoda ir balta spalva. Kitaip tariant mano gyvenime viskas arba idealu arba katastrofiškai. Visą tai primena amerikietiškus kalnelius – tai žemyn, tai aukštyn. Pagal graikų mitologinį horoskopą esu Feniksas, tai mitologinė būtybė, kuri  pakilo iš pelenų. Būtent į šią būtybę esu labai panaši. Sugebu iš pelenų pakilti ir pradėti viską nuo 0. Nesvarbu kiek kartų kritau, svarbu tai, kiek kartų atsikeliau. O klupti mane vertė įvairios aplinkybės. Pradedant  nuo įvairių situacijų ir baigiant įvairiais žmonėmis, kurie suklaidindavo. Laikui bėgant pagaliau suvokiau, jog norint būti laimingai reikia dėti daug pastangų,  o svarbiausia - savo mintis paversti realybe ! Visų pirmą reikia nustoti bendrauti su žmonėmis, kurie nebrangina praleisto laiko su jumis, neįvertina jūsų pastangų ir meilės. Iš asmeninės patirties sakau, jog tokie žmonės yra lyg geros nuotaikos vagiai. Jie iš to turi naudos, o dėja mes - ne.  Gyvenimas ne kartą buvo pamokęs ir skaudžiai nubaudęs už tokį neapdairumą ir aklą pasitikėjimą, tačiau štai ! Kažkodėl ir vėl širdyje vyrauja apmaudas, o galvoje kirba mintis “Ir vėl kvailelė užlipo ant to pačio grėblio” Visų antrą, kaip jau minėjau savo mintis reikia paversti realybe. Reikia nustoti tuščiai svajoti ! Reikia imtis veiksmų. Jeigu nori šios rankinės – velniai griebtų - daryk viską, kas tik tavo galiose ir patikėk, po kažkiek laiko tu jau didžiuodamasi galėsi į ją įsidėti būtiniausius daiktus ir skruosti Gedimino prospektu į geriausią kavinę. Jeigu nori tūrėti gražų kūną – rūpinkis juo ir tai pastebėsi ne tik tu, bet ir aplinkiniai. Juk  velniškai maloniau yra girdėti komplimentus, negu pašiepiančius komentarus.  Tačiau ne viskas pasaulyje priklauso nuo mūsų ir nuo mūsų pastangų. Pavyzdžiui : kito žmogaus jausmai. Nors ir kaip norėtumėme, kad  kitas žmogus mus deramai gerbtų ir mylėtų, tačiau tai nepriklausys nuo mūsų noro. Nors išsinertumėme iš kailio, jeigu žmogus nejaučia mums to paties, ką jaučiame mes jam,  jo nepriversime to daryti liedami ašaras, šaukdami ar grasindami. Manau, jog tylėjimas tokiose situacijuose yra pati geriausia išeitis. Nėra ko čia šaukti ar bandyti perauklėti tuos, kurie yra tokiais kokie yra. Geriausia yra tyliai išeiti, be jokių barnių ir situacijų aiškinimosi. Nereikia būti naiviam ir tikėtis, jog žmonės keičiasi. Galima perauklėti septynmetį vaiką, tačiau suaugusio žmogaus, nepakeis jau beveik niekas. Aišku, gyvenime nutinka stebuklai. Vargšai tampa pasiturinčiais, turtuoliai virsta benamiais, beširdžiai supranta kas tai yra gailestingumas ir atleidimas, tačiau tai nutinka taip retai. Visų trečia reikia eiti ir būti ten kur esame laimingais ! Tai atrodo jau normaliai, jog žmogus dirba jam nepatinkanti darba,  tik dėl to, jog gauna iš šio darbo atlyginimą, iš kurio gyvena. Visiškai priimtina tapo bendrauti ir šypsotis tiems, kuriems norėtumėme trenkti. Normaliu dalyku tapo ir tai, jog iš gyvenimo mes nepasisemiame nieko. Susidaro įspūdis, jog gimėme tam, kad dirbtumėme, o dirbame tam, kad nemirtumėme. Iš tiesų baisus gyvenimiškas paradoksas, kurį tik stipriai panorėjus mes patys galime pakeisti, tačiau tokiam žingsniui reikia turėti velniškai daug ryžto ir drąsos. Kai žmogus pripranta prie rutinos :  darbas, mokslas, namai, mokslas, darbas, namai, namai, mokslas, darbas. Jam yra baisiai sunku iš tos rutinos išbristi. Kuo vėliau tai suvoksime tuo sunkiau bus pasiryžti ir pasakyti sau “Stop, gyvenimas yra daug gražesnis, nenoriu jo viso praleisti taip”
Šiame įraše aš išdėščiau labiausiai mane jaudinančias problemas ir šiais metais stengsiuosi būtent jas išpręsti.  Tam prireiks nemažai laiko ir pastangų. 2012 metų vasara man įrodė,  tobulas gyvenimas egzistuoja ir norint jį turėti reikia dirbti, stengtis, puoselėti viltis ir svajones, brėžti naujus tikslus - džiaugtis pasiektais, o svarbiausia ! Atprasti ieškoti tų žmonių į kuriuos galima remtis ir ryžtingai “atsistojus ant kojų”  įrodyti svarbiausia – sau, jog esame stiprūs ir valingi. Gerų 2013 metų, brangieji. Būkime dar labiau stipresniais, ryžtingesniais ir laimingesniais.
Henry Krinkle - Stay @


2012 m. gruodžio 29 d., šeštadienis


Ketvirtadienio rytas kvepėjo atostogomis ! Miegojau iki pietų, pietums suvalgiau pusryčių ir išėjau - pasivaikščioti, kad nebūtų liūdna vienai - pasiemiau su savimi savo Čitutę ir kaimynės Naidą. Kol ėjome link upės jos mane džiugino savo nerūpestingu, šunišku gyvenimu :)) Gaila, jog dabar ne vasara, nes būtent vasara man čia būti patinka labiausiai! Nors propaguoju audringą gyvenimo būdą, tačiau kartais valandėlė susikaupimo ir nusiraminimo atneša daug naudos. Tyloje ir susikaupimo būsenoje VISADA yra priimami geriausi sprendimai, suvokti gyvenimo kryžkeliai, rasti atsakymai į rūpimus klausimus. Gerą valandą stovėjau ant kranto, stebėjau srovę, kuri hipnotizavo ir džiaugiausi karts nuo karto matytama saulės spindulėlius. Būtent tokia žiema man ir patinka ! Lengvas šaltukas, ramus pasivaikščiojimas sniegu užklotais takais ir saulės spinduliai, kurie priverčia nusišypsoti karts nuo karto ))

Vakaras turėjo man savų staigmenų ! Vakare mama pareiškė, jog išvažiuoja į koncertą.
M: Turiu pakvietimą į koncertą, atvažiuosiu vėlai vakare. Nesipeškite!
J: Taip, Mamyt! bendrai gali ir nevažiuoti atgal :) gerai pabūk ;*
M: O, gerai. Vaikai ! Jokių plotų. Supratot?!
Ir kaip tik tuo momentų mano mobilus net kaito nuo kaimynų skambučių. Mama nutaisė Poker face 
-" Nenugriauk namų"

Tokią ramią popietę vainikavo vakarėlis ( po to jis įgavo Project X  vardą )
Su kaimynę nusprendėmė eksperimentuoti. Ir jau po kelių valandėlių namai buvo pilni !





Labai džiaugiuosi, jog net ir ketvirtadienį pavyko nuotaikingai pasisėdėti, susipažinti, pajuokauti ir smagiai paplėpėti tiek su senais tiek su naujais pažįstamais


Penktadienis

Paskutinysis šių metų penktadienis. Jau savaitės pradžioje susitariaus susitikti su nuostabiuoju A* 
Pamiegojusi kelias valandėlės puoliau ruoštis! Visas kambarys buvo pripildytas plaukų laku. Savo žavioms garbanėlėms lako šį kartą nepagailėjau :D



Ir jau po pietų su A* valgėmė skanutėlį pyragą ir degustavome Kagor'ą. Vėliau keliavome į karnavalą.


Я и мой муж из Чернобыля !



Po įvairių žaidimų, užduočių ir šokių su draugais nuėjome į Pool'ą. Buvo labai miela pagaliau pasikalbėti su buvusiais klasiokais. Su klasioku, kuris grįžo iš UK ir klasioku su, kuriuo dėja nebeturime bendų pamokų.


Tęsiantis vakarui man galvoje kirbėjo mintis "Gerai čia gerai, bet kaip namo grįžti? :D 
Ir tik kelios sekundės praėjo nuo tos minties atsiradimo ir prieš mano akis atsistojo kaimynas.
Tą dien mane lydėjo vien mandagūs vaikinai, todėl jaučiausi lyg princesė :)) Išklausiusi komlimentus kukliai kaimyno paklausiau " Gal dabar namo važiuoji ir gal norėsi savo kaimynę pavežti?"
- Be abejo, brangioji. Aš su taksi atvažiavau, todėl pasiskubink.
O taksi vairuotojas pasirodė tikras Šumacheris. Kelio ženkle nurodytas 60km/h greitis, o jo spidometre 120km/h. Greitis nebūtų toks baisus, jeigu ne tas faktas, jos kelią dengia ledo sluoksnis. Vienas neteisingas posūkis ir žinia, kuo tai pasibaigti galėjo.

2012 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Crazy week

Sniegas ir šaltukas už lango. Rankose garuoja kakava, o mintyse visiška sumaištis.
Šiais metais mano kalėdinė dvasia yra kaip dalykas, kurį galima paimti, pačiupinėti, pakeisti, sunaikinti ir vėl atnaujinti. Padariau išvada, jog dėl tokios nuotaikų kaitos kalta praėjusi savaitė. Tą savaitę aš pasižymėsiu kalendoriuje! Dar niekada gyvenime neturėjau tokios "įvairios" savaitės.

Pirmadienis


Šią dieną buvau suplanavusi nuo A iki Z. Minutė į minutę! Kartojau sau mintyse:
"Kokia nuostabi diena manęs laukia: koncertas, susitikimas su S* ir E* ir viską vainikuojantis vakaras Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje" Visą dieną šypsojausi ir skaičiavau minutes iki susitikimo su draugėmis Gedimino prospekte. Šiai situacijai puikiai tinka ši frazė:
 " Nori prajuokinti Dievą? Papasakok Jam savo planus "

Lyg iš giedro dangaus sulaukiau iš Agn* naujienos.
S.Konarskio 49 reikia pasirodyti su apranga! Šaunumėlis, pusę man aprangos guli NAMUOSE, o ne ansamblio sandėlyje, nagai juodi (tai yra draudžiama) Negalėjau patikėti, visą tą laiką įsivaizdavau, jog tai bus tiesiog dainų įrašymas studijoje, o pasirodo, tai buvo koncertas su kameromis, grimuotojais ir kitomis įžymybėmis. Velniava! Visi planai nuėjo   šuniui ant uodegos. Kuo skubiau reikėjo važiuoti namo, ieškoti ir lyginti aprangos. Bėgiodama po namus ne kartą susižeidžiau, apie tą sumautą pirmadienio popietės pabėgiojimą primins man mėlynė ant kojos, kuri nepranyko net iki šiandienos. 


Viskas praėjo sklandžiai. Erzino tik tai, jog kai kuriuos numerius turėjome kartoti po kelis kartus. Man visai tas nerūpėtų, jeigu ne tas faktas, jog kiekviena sugaišta minutė mane siutino! 


Pagaliau baigtaaaa! Sulaukiau ir geros naujienos tą vakarą. Vadovas paskelbė pertrauką!!
Taigi repeticijos prasidės tik po Naujųjų metų :))
Tačiau ši naujiena tik truputį numalšino mano įsiūti ir nuovargį.  Visus pykčius ir kaprizus palikau Forum Palace aikštelėje. Didelis ačiū S*, jog leido man išsirėkti necenzūruotais žodžiais. 

Antradienis

Namo grįžau gan "anksti", apie vidurnaktį. Ryte kėlimasis prilygsta sunkiam duobės kasimui. Viską skaudą, akių vokai, kaip magnetai ir didžiausias mano priešas šalia manęs atsibudo - tingulys ! Taigi, pasidavusi jam pramiegojau 3 pamokas. Rytas prasidėjo katastrofiškai - eidama slidžiu keliu vos "nepagavau pirmojo zuikio"  užtat savo žieminį paltą apipyliau kava!


 Tačiau tarsi to būtų ne gana mokykloje susipešiau su klasioku :D Ooo taip, visi kas matė tai, liko sužavėti !
Ir vėliau iš lūpų į lūpas buvo perduodamos šios istorijos smulkmenėlės. 1:0 Povilo naudai. Dar vienas randelis, kuris neužgijo iki šios dienos.


Trečiadienis

Ilgai laukta ir užsitarnauta ramybė jau čia. 


Per anglų pamoką artėjančių švenčių progą žiūrėjome In time. Visoje klasėje vyravo apelsinų ir kalėdinės arbatos kvapas (chi,chi. mes su G* tuo pasirūpinome)


Vakare nuvažiavau į Kultūros namus. Ten vyko spektaklio "Meilė, džiazas ir velnias" premjera. Prieš premjerą turėjau šiek tiek laiko, todėl nulėkiau aplankyti savo sergančios draugužės. Ten netyčiomis susitikau su buvusiu klasioku, kuris yra šiek tiek pasikeitęs :D*




O išėjusi iš premjeros buvau labai nudžiugusi. Iš tiesų buvo verta nuvažiuoti ir pažiūrėti. Asmeniškai mane man patiko viskas, bet norėčiau išskirti 2 dalykus: 1. Vaizdo projekciją 2. Aktorius. Daug maž aktorius pažįstu asmeniškai, todėl buvo labai smalsu ir įdomu juos pamatyti "iš kito kampo". Kaip gyvenime, taip ir scenoje; kiekvienas buvo savotiškas ir savaip patrauklus. Labiausiai nustebino Bernardo vaidyba, tiesą sakant to visiškai nesitikėjau. 


Ketvirtadienis

Kalėdinis koncertas Vilniaus rajono savivaldybėje. Dar nepradėjus koncerto prisistatė direktorius su priekaištais "kur tavo kaklaraištis?" O visą renginį karūnavo mano "solo", kai visas choras jau nutilo aš sau ramiausiai dainavau ir toliai, o kai supratau, jog dainuoju tik aš viena, visų "ponų" žvilgsniai pakrypo mano pusėn. Baigiau dainuoti tą paskutinę eilutę ir pati iš savęs pasijuokiau. Tas "chi" nuaidėjo per visą salę. Galvojau, jog po tokio solo mane išmes iš mokyklos :D Kaip pasirodė vėliau, niekas jokių priekaištų man neprikišo, o merginos,  kurios stovėjo šalia manęs dar gerą pusvalandį kikeno iš šios situacijos.


Grįžau namo anksti. Namuose tuščia. Kalytė ir žiurkėnas miega. Visai nelinksma pasidarė, todėl iš lauko atsinešiau mamos Akropolyje laimėtą eglę ir ją papuošiau. Visu garsu klausiausi :
1. Train - Shake Up Christmas
2. Cascada - Last Christmas
3. Dean Martin - Let it snow


Šiais metais eglutė daug mažesnė. Anais metais mums eglutę parūpino kaimynas. Persistengė labai, teko kirsti  medžio apačią ir viršūnę :D Su didelėmis pastangomis trise įnešėme eglę į svetainę ir pastebėjome, jog ji užima daug vietos, todėl teko net perstumti baldus. Šiais metais niekas iš mūsų šeimos neturėjo laiko švaistymuisi miškuose, todėl buvo nutarta, jog šiais metais apsiribosime eglės arba pušies šakele, tačiau planai apsivertė aukštyn kojomis ir visi nutarimai žlugo. Pirkdama dovanas Akropilyje mama laimėjo egluuutęęę! Valio, valio. Nereikėjo jokio vargo ir pastangų, tiesiog įsimesti medį į bagažinę ir atvežti namo! Grįžusią iš seminaro mamą nustebinau savo poelgiu, o mažasis mus abidvi nustebino tuo, jog paruošė vakarienę. Sėdėjome prie stalo ir atsistebėti negalėjome.
Dialogas tarp manęs ir mažojo>
J: Daniii, nustatyk žadintuvą septintai ryto!
D: kam? taigi vis vien pasaulio pabaiga :)

Penktadienis 

Ilgai, ilgai, ilgai lauktas penktadienis. Su klasioke dar pirmadienį trypčiojome ir laukėme penktadienio. Tai reiškia - atostogos !!! Užsitarnautos atostogos! 



Iš 6 pamokų įvyko tik 4. Eidamos link stotelės trypčiojome, šokinėjome ir juokavome.
O kas dabar bus? Jeigu aš dabar išsimiegosiu? O jeigu aš dabar galėsiu namo grįžti paryčiais? O jeigu aš dabar absoliučiai galėsiu namo negrįžti? O jeigu dabar naktimis neteks kalti istorijos, ir per pertraukas neteks "greituku" rašyti samprotavimų pastraipų? Kas bus??  Ogi bus LAFAAA ! Pagaliau pailsėsime. 
Vakare dar spėjau nulėkti pas kaimynę ir atšvęsti tos taip bijotos ir prognozuotos Pasaulio pabaigos. Kaip matome nieko neįvyko, esame gyvi, taip pat mylimi ir rūpimi.  Pirmas tostas
"už tai, kad gyvos ir dar kartu" antras "už gelinį lakavimą" mat dabar mūsų nageliais rūpinasi ta pati, išgirtoji manikiūrininkė, todėl buvo tostas ir už ją :))


2012 m. gruodžio 16 d., sekmadienis

2000

 (manau, jog nuotrauka pasako daug)

2000 peržiūrų, VAU ! Pirmasis įrašas buvo dar 2011 metais sausio 25 dieną, tuo momentu dar nesuvokiau ko aš noriu, kam aš rašau, kokiu tikslu tai darau. Todėl Blog'ą uždariau ir tik 2012 metai birželio 26 "prikėliau jį naujam gyvenimui" Nuo to laiko jo neapleidžiu. Čia sudedu visas savo mintis, samprotavimus, planus bei išgyventas akimirkas. Labai džiaugiuosi, jog tai tapo ne tik mano "blogelis", kuriame aš aprašau prisiminimus ir nuotykius, bet tapo skaitomu tinklaraščiu, kuriuo domisi kiti. Šiame įraše nepropaguosiu kuklumo ir pasigirsiu, jog mano blogą skaito ne tik mano draugai ir pažystami, bet ir gyventojai iš kitų kontinentų. Štai statistika>>>
Lietuva  1594
Rusijos Federacija 148
Jungtinės Valstijos 95
Didžioji Britanija  31
Vokietija 24
Lenkija 21
Danija 16
Ukraina  4
Norvegija 3
Prancūzija 2
(tikiuosi už nekuklumą manęs nenuteisite, tai yra tiems kurie skeptiškai vertina mano veiklą)

Tokia jau realybė, jog įrašai, kuriuose aš aprašau nuotykius iš naktinio gyvenimo tapo daug labiau skaitomi negu kiti. Cha! Net pačiai keista pasidarė, jog su mielu noru yra skaitoma, tai kas dažniausiai turi likti paslaptyje. Ne kartą esu išgirdusi " Buk truputi paslaptingesnė, neviešink visko" VISKO aš tikrai neviešinu. Jeigu viešinčiau viską ką aš darau, kur ir su kuo esu, išeinant į gatves man tektų užsidėti didžiausius akinius ir "toną špakliaus" tam, kad nesimatytų gėdos veido. Tikrai neviską aš užfiksuoju ir įrašau. Pačius "perliukus" palieku saugoti savo mieląjam kompiuteriui.
O dabar sakinėlis tiems, kurie yra nusivylę savo gyvenimu ir sugeba teisti kitų gyvenimo būdą ir poelgius.

"Nereikia kištis į mano reikalus, teisti ir analizuoti mano poelgius ar piktai nužiūrinėti ir atvirai pavydėti, patys paverskite savo gyvenimą geru, siekite užsibrėžtų tikslų ir svajonių. Tada ir jūs kiekvieną rytą kelsitės su šypseną ir kartosite sau, jog GYVENIMAS YRA GRAŽUS" 


Taigi, norėčiau padėkoti tiems 2000 žmonėms, kurie skaito ir domisi.
 AČIŪ, brangieji! Jūs esate nuostabūs!
Tą progą pakeičiau savo Blog'o dizainą, tikiuosi Jums patiks, nes man šis daizanas atrodo daug paprastesnis ir priimtinesnis.











2012 m. gruodžio 15 d., šeštadienis

Cold friday night

Penktadienis!


Nors oras iš tiesų nedžiugina, bet namuose vis tiek užsisėdėti nesinori, todėl įsidrąsinau ir nusprendžiau - pats laikas kažkur važiuoti. 

Pirma stotelė - Akropolis
Nors ten nulėkiau tik kelioms minutės, greitai norėjau pamiršti tas minutes. Ramiai sau vaikščiojome su S* po parduotuves, ir jau einant link automobilio, tiesiog nustėrau pamačiusi savo seną pažystamą, kurio nemačiau jau  metus. Likau nustebinta tuo faktu, jog per metus galima taip žemai "nuvažiuoti".. Džiaugiuosi, jog jis nespėjo manęs pažinti.


Antra stotelė - Naujamiestis
Pas E* svečiuose. Kiekvieną kartą, kol E* dirba mes išprendžiame 15 minučių laikraščio siūlomus kryžiažodžius. Vakarykščio laikraščio kryžiažodžiū atsakymas "Šarka" Vėliau mus pavaišino sriuba, kuri mirksniu išgydė mūsų kosulį. Nuo šiol tailandietiška sriuba bus mano vaistas nuo ligos!

 
Trečia stotelė - netikėta ! Forum Palace
Nuo to laiko prasidėjo netikėtų susitikimų naktelė.
Tik atvažiavusios sutikome senus, gerus pažystamus.


Drift'o sezoną atidarėme cypdamos "Aiii, atsargiai" !!


2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

2012.12.12

Štai ir išaušo lauktoji diena.  Mano diena atrodė  įprastai - mokslas, repeticija ir  ramus vakaras, bet esmė slypi ne tame :)) Esmė slypi datoje, kuri pasikartos tik po tūkstančio metų - 2012.12.12



( už šią nuotrauką esu dėkinga Ag* ir Si*. Metėme visus dainavimus ir išaušus šiai valandai ir minutei sugalvojome norą ir įamžinome šį laiką, chi-chi, tikiuosi mūsų norai nuskries Dievui į ausį)





Po pamokų turėjau daug laiko, todėl beveik dvi valanda prarymojau prie mamos stringančio kompiuterio((
  
O dabar sėdžiu pas S* darbe, kartu su kliente klausome ZipFm ir kikename iš Rolando pokalbio su vairavimo egzaminą norinčią išlaikyti mergina. !! "Varo" jis  :DD

Gražaus ir šilto vakaro, mielieji skaitytojai!
 


2012 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

Carpe Diem, Carus !



63102_510324982335708_900562908_n_large

Atmink, kad esi žmogus ir viskas, kas žmogiška Tau nesvetima. Džiaukis šiuo gyvenimu, nes jis toks pirmas ir  paskutinis. Naudokis galimybėmis, siek tikslų, įgyvendink svajones, būk laimingu ir gyvenk pilnavertį gyvenimą, kuris yra toks trumpas. Po mirties Tu dvi galimybes. Pirmoji - tai išnykti, kaip dūmui, niekam nepastebėtam, tyliai, o kita - mirti ir palikti po savęs pėdsaką, kuris bylos, jog šiame gyvenime laiko nepaleidai  vėjais, maksimaliai išnaudojai galimybes ir ištvėrei visus likimo siųstus išbandymus. Manau, jog kiekvienas žmogus turėtų sau "įskiepyti", jog nugyventi gyvenimą nuobodžiai būtų nuodėmė. 
Kuo daugiau linksmybių ir nuotykių, tuo sevatvė ramesnė!

2012 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

Baigta! Ačiū

Let it snow!
Vilniaus gatvėse jau vyrauja žiema. Gedimino prospektas jau mirga nuo kalėdinių papuošimų.
Toks gražus pirmadienio vakaras man buvo ypatingas!
Paskutinė ISM paskaitėlė ir pažymėjimas jau mano rankose.
Kaip bebūtų gaila - viskam yra galas. Iš ISM išėjau pilna įdėjų, žinių ir patirties, o svarbiausia išvengiau didžiausios gyvenimo klaidos, kuri būtų pražudžiusi!
O štai keli "perliukai-klausimukai", kuriuos man uždavinėjo.
"Kam tu lankai tą ISM?"
Hmm.Pagalvokime. Ko vertas žmogus, kuris nieko nesiekia, nieko nebando ir niekuo nesidomi?
"Kokia nauda iš to ISM?"
Žinios, patirtis, teoria, praktika, pažymėjimas.
"Kokia tau nauda iš to pažymėjimo jei nesiruoši stoti į ISM?"
Koks kitiems turėtų būti skirtumas kur aš stosiu kur nestosiu. Kokia nauda man iš vieno ar kito dalyko. Tai yra tik MANO reikalas. Į ISM ėjau pasisemti žinių, būtent to ir pasiekiau, išėjau su dideliu žinių bagažu!!


Mielieji! Linkiu ir jums jeigu tik įmano, griebtis ko nors naujo. Kažką naujo surasti ar atrasti. Mokytis niekada ne per vėlu. Būtent tokio tipo kursai padeda pamąstyti, susivokti ir galiausiai priimti gerą bei naudingą sprendimą. Nebijokime rizikuoti, net ir tada, kai niekas nepalaiko! Mes esame savo likimo kalviai ir neturėtų mums rūpėti bukų žmonių bukos nuomonės!

Nereikia apie save galvoti blogai - visada atsiras tokių, kurie tai padarys už jus.

2012 m. gruodžio 2 d., sekmadienis

Chill

Pentadienio vakaras ))

Šeštadienio rytą visi draugiškai nuvažiavome į miestą. I* ir S* į darbą, o aš į parduotuves. Neradau nei vienos tinkančios palaidinės, nei norėtų žiedų. Viskuo nusivylusi, nusiaubiau Drogo parduotuvę.  Vėliau atvažiavau pas S* į darbą, paplepėjome ir nuvažiavome į Vandens Malūną.
Ant baro jau garavo skanutėlė Latte kavutė, o prie baro sėdėjo mūsų linksmieji draugai.

Ramų savaitgalį šį kartą turėjau.  Vien ramūs pasisedėjimai ir pasišnekučiavimai.
Tikiuosi visiems mums ateinanti savaitė siurprizų neturės!
Geros sekmadienio, mielieji*