2012 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Crazy week

Sniegas ir šaltukas už lango. Rankose garuoja kakava, o mintyse visiška sumaištis.
Šiais metais mano kalėdinė dvasia yra kaip dalykas, kurį galima paimti, pačiupinėti, pakeisti, sunaikinti ir vėl atnaujinti. Padariau išvada, jog dėl tokios nuotaikų kaitos kalta praėjusi savaitė. Tą savaitę aš pasižymėsiu kalendoriuje! Dar niekada gyvenime neturėjau tokios "įvairios" savaitės.

Pirmadienis


Šią dieną buvau suplanavusi nuo A iki Z. Minutė į minutę! Kartojau sau mintyse:
"Kokia nuostabi diena manęs laukia: koncertas, susitikimas su S* ir E* ir viską vainikuojantis vakaras Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje" Visą dieną šypsojausi ir skaičiavau minutes iki susitikimo su draugėmis Gedimino prospekte. Šiai situacijai puikiai tinka ši frazė:
 " Nori prajuokinti Dievą? Papasakok Jam savo planus "

Lyg iš giedro dangaus sulaukiau iš Agn* naujienos.
S.Konarskio 49 reikia pasirodyti su apranga! Šaunumėlis, pusę man aprangos guli NAMUOSE, o ne ansamblio sandėlyje, nagai juodi (tai yra draudžiama) Negalėjau patikėti, visą tą laiką įsivaizdavau, jog tai bus tiesiog dainų įrašymas studijoje, o pasirodo, tai buvo koncertas su kameromis, grimuotojais ir kitomis įžymybėmis. Velniava! Visi planai nuėjo   šuniui ant uodegos. Kuo skubiau reikėjo važiuoti namo, ieškoti ir lyginti aprangos. Bėgiodama po namus ne kartą susižeidžiau, apie tą sumautą pirmadienio popietės pabėgiojimą primins man mėlynė ant kojos, kuri nepranyko net iki šiandienos. 


Viskas praėjo sklandžiai. Erzino tik tai, jog kai kuriuos numerius turėjome kartoti po kelis kartus. Man visai tas nerūpėtų, jeigu ne tas faktas, jog kiekviena sugaišta minutė mane siutino! 


Pagaliau baigtaaaa! Sulaukiau ir geros naujienos tą vakarą. Vadovas paskelbė pertrauką!!
Taigi repeticijos prasidės tik po Naujųjų metų :))
Tačiau ši naujiena tik truputį numalšino mano įsiūti ir nuovargį.  Visus pykčius ir kaprizus palikau Forum Palace aikštelėje. Didelis ačiū S*, jog leido man išsirėkti necenzūruotais žodžiais. 

Antradienis

Namo grįžau gan "anksti", apie vidurnaktį. Ryte kėlimasis prilygsta sunkiam duobės kasimui. Viską skaudą, akių vokai, kaip magnetai ir didžiausias mano priešas šalia manęs atsibudo - tingulys ! Taigi, pasidavusi jam pramiegojau 3 pamokas. Rytas prasidėjo katastrofiškai - eidama slidžiu keliu vos "nepagavau pirmojo zuikio"  užtat savo žieminį paltą apipyliau kava!


 Tačiau tarsi to būtų ne gana mokykloje susipešiau su klasioku :D Ooo taip, visi kas matė tai, liko sužavėti !
Ir vėliau iš lūpų į lūpas buvo perduodamos šios istorijos smulkmenėlės. 1:0 Povilo naudai. Dar vienas randelis, kuris neužgijo iki šios dienos.


Trečiadienis

Ilgai laukta ir užsitarnauta ramybė jau čia. 


Per anglų pamoką artėjančių švenčių progą žiūrėjome In time. Visoje klasėje vyravo apelsinų ir kalėdinės arbatos kvapas (chi,chi. mes su G* tuo pasirūpinome)


Vakare nuvažiavau į Kultūros namus. Ten vyko spektaklio "Meilė, džiazas ir velnias" premjera. Prieš premjerą turėjau šiek tiek laiko, todėl nulėkiau aplankyti savo sergančios draugužės. Ten netyčiomis susitikau su buvusiu klasioku, kuris yra šiek tiek pasikeitęs :D*




O išėjusi iš premjeros buvau labai nudžiugusi. Iš tiesų buvo verta nuvažiuoti ir pažiūrėti. Asmeniškai mane man patiko viskas, bet norėčiau išskirti 2 dalykus: 1. Vaizdo projekciją 2. Aktorius. Daug maž aktorius pažįstu asmeniškai, todėl buvo labai smalsu ir įdomu juos pamatyti "iš kito kampo". Kaip gyvenime, taip ir scenoje; kiekvienas buvo savotiškas ir savaip patrauklus. Labiausiai nustebino Bernardo vaidyba, tiesą sakant to visiškai nesitikėjau. 


Ketvirtadienis

Kalėdinis koncertas Vilniaus rajono savivaldybėje. Dar nepradėjus koncerto prisistatė direktorius su priekaištais "kur tavo kaklaraištis?" O visą renginį karūnavo mano "solo", kai visas choras jau nutilo aš sau ramiausiai dainavau ir toliai, o kai supratau, jog dainuoju tik aš viena, visų "ponų" žvilgsniai pakrypo mano pusėn. Baigiau dainuoti tą paskutinę eilutę ir pati iš savęs pasijuokiau. Tas "chi" nuaidėjo per visą salę. Galvojau, jog po tokio solo mane išmes iš mokyklos :D Kaip pasirodė vėliau, niekas jokių priekaištų man neprikišo, o merginos,  kurios stovėjo šalia manęs dar gerą pusvalandį kikeno iš šios situacijos.


Grįžau namo anksti. Namuose tuščia. Kalytė ir žiurkėnas miega. Visai nelinksma pasidarė, todėl iš lauko atsinešiau mamos Akropolyje laimėtą eglę ir ją papuošiau. Visu garsu klausiausi :
1. Train - Shake Up Christmas
2. Cascada - Last Christmas
3. Dean Martin - Let it snow


Šiais metais eglutė daug mažesnė. Anais metais mums eglutę parūpino kaimynas. Persistengė labai, teko kirsti  medžio apačią ir viršūnę :D Su didelėmis pastangomis trise įnešėme eglę į svetainę ir pastebėjome, jog ji užima daug vietos, todėl teko net perstumti baldus. Šiais metais niekas iš mūsų šeimos neturėjo laiko švaistymuisi miškuose, todėl buvo nutarta, jog šiais metais apsiribosime eglės arba pušies šakele, tačiau planai apsivertė aukštyn kojomis ir visi nutarimai žlugo. Pirkdama dovanas Akropilyje mama laimėjo egluuutęęę! Valio, valio. Nereikėjo jokio vargo ir pastangų, tiesiog įsimesti medį į bagažinę ir atvežti namo! Grįžusią iš seminaro mamą nustebinau savo poelgiu, o mažasis mus abidvi nustebino tuo, jog paruošė vakarienę. Sėdėjome prie stalo ir atsistebėti negalėjome.
Dialogas tarp manęs ir mažojo>
J: Daniii, nustatyk žadintuvą septintai ryto!
D: kam? taigi vis vien pasaulio pabaiga :)

Penktadienis 

Ilgai, ilgai, ilgai lauktas penktadienis. Su klasioke dar pirmadienį trypčiojome ir laukėme penktadienio. Tai reiškia - atostogos !!! Užsitarnautos atostogos! 



Iš 6 pamokų įvyko tik 4. Eidamos link stotelės trypčiojome, šokinėjome ir juokavome.
O kas dabar bus? Jeigu aš dabar išsimiegosiu? O jeigu aš dabar galėsiu namo grįžti paryčiais? O jeigu aš dabar absoliučiai galėsiu namo negrįžti? O jeigu dabar naktimis neteks kalti istorijos, ir per pertraukas neteks "greituku" rašyti samprotavimų pastraipų? Kas bus??  Ogi bus LAFAAA ! Pagaliau pailsėsime. 
Vakare dar spėjau nulėkti pas kaimynę ir atšvęsti tos taip bijotos ir prognozuotos Pasaulio pabaigos. Kaip matome nieko neįvyko, esame gyvi, taip pat mylimi ir rūpimi.  Pirmas tostas
"už tai, kad gyvos ir dar kartu" antras "už gelinį lakavimą" mat dabar mūsų nageliais rūpinasi ta pati, išgirtoji manikiūrininkė, todėl buvo tostas ir už ją :))


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą