2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

Last evening


2012 metai jau prabėgo. Man jau 17 metų, ranką prie širdies pridėjusi, galiu teigti, jog gyvenime mačiau daug; tiek blogo tiek gero. Likimas karts nuo karto stipriai papurtydavo, o karts nuo karto ir lepindavo.  Savo gyvenimo kelią galiu palyginti su spalvų palėte, kurioje egzistuoja tik juoda ir balta spalva. Kitaip tariant mano gyvenime viskas arba idealu arba katastrofiškai. Visą tai primena amerikietiškus kalnelius – tai žemyn, tai aukštyn. Pagal graikų mitologinį horoskopą esu Feniksas, tai mitologinė būtybė, kuri  pakilo iš pelenų. Būtent į šią būtybę esu labai panaši. Sugebu iš pelenų pakilti ir pradėti viską nuo 0. Nesvarbu kiek kartų kritau, svarbu tai, kiek kartų atsikeliau. O klupti mane vertė įvairios aplinkybės. Pradedant  nuo įvairių situacijų ir baigiant įvairiais žmonėmis, kurie suklaidindavo. Laikui bėgant pagaliau suvokiau, jog norint būti laimingai reikia dėti daug pastangų,  o svarbiausia - savo mintis paversti realybe ! Visų pirmą reikia nustoti bendrauti su žmonėmis, kurie nebrangina praleisto laiko su jumis, neįvertina jūsų pastangų ir meilės. Iš asmeninės patirties sakau, jog tokie žmonės yra lyg geros nuotaikos vagiai. Jie iš to turi naudos, o dėja mes - ne.  Gyvenimas ne kartą buvo pamokęs ir skaudžiai nubaudęs už tokį neapdairumą ir aklą pasitikėjimą, tačiau štai ! Kažkodėl ir vėl širdyje vyrauja apmaudas, o galvoje kirba mintis “Ir vėl kvailelė užlipo ant to pačio grėblio” Visų antrą, kaip jau minėjau savo mintis reikia paversti realybe. Reikia nustoti tuščiai svajoti ! Reikia imtis veiksmų. Jeigu nori šios rankinės – velniai griebtų - daryk viską, kas tik tavo galiose ir patikėk, po kažkiek laiko tu jau didžiuodamasi galėsi į ją įsidėti būtiniausius daiktus ir skruosti Gedimino prospektu į geriausią kavinę. Jeigu nori tūrėti gražų kūną – rūpinkis juo ir tai pastebėsi ne tik tu, bet ir aplinkiniai. Juk  velniškai maloniau yra girdėti komplimentus, negu pašiepiančius komentarus.  Tačiau ne viskas pasaulyje priklauso nuo mūsų ir nuo mūsų pastangų. Pavyzdžiui : kito žmogaus jausmai. Nors ir kaip norėtumėme, kad  kitas žmogus mus deramai gerbtų ir mylėtų, tačiau tai nepriklausys nuo mūsų noro. Nors išsinertumėme iš kailio, jeigu žmogus nejaučia mums to paties, ką jaučiame mes jam,  jo nepriversime to daryti liedami ašaras, šaukdami ar grasindami. Manau, jog tylėjimas tokiose situacijuose yra pati geriausia išeitis. Nėra ko čia šaukti ar bandyti perauklėti tuos, kurie yra tokiais kokie yra. Geriausia yra tyliai išeiti, be jokių barnių ir situacijų aiškinimosi. Nereikia būti naiviam ir tikėtis, jog žmonės keičiasi. Galima perauklėti septynmetį vaiką, tačiau suaugusio žmogaus, nepakeis jau beveik niekas. Aišku, gyvenime nutinka stebuklai. Vargšai tampa pasiturinčiais, turtuoliai virsta benamiais, beširdžiai supranta kas tai yra gailestingumas ir atleidimas, tačiau tai nutinka taip retai. Visų trečia reikia eiti ir būti ten kur esame laimingais ! Tai atrodo jau normaliai, jog žmogus dirba jam nepatinkanti darba,  tik dėl to, jog gauna iš šio darbo atlyginimą, iš kurio gyvena. Visiškai priimtina tapo bendrauti ir šypsotis tiems, kuriems norėtumėme trenkti. Normaliu dalyku tapo ir tai, jog iš gyvenimo mes nepasisemiame nieko. Susidaro įspūdis, jog gimėme tam, kad dirbtumėme, o dirbame tam, kad nemirtumėme. Iš tiesų baisus gyvenimiškas paradoksas, kurį tik stipriai panorėjus mes patys galime pakeisti, tačiau tokiam žingsniui reikia turėti velniškai daug ryžto ir drąsos. Kai žmogus pripranta prie rutinos :  darbas, mokslas, namai, mokslas, darbas, namai, namai, mokslas, darbas. Jam yra baisiai sunku iš tos rutinos išbristi. Kuo vėliau tai suvoksime tuo sunkiau bus pasiryžti ir pasakyti sau “Stop, gyvenimas yra daug gražesnis, nenoriu jo viso praleisti taip”
Šiame įraše aš išdėščiau labiausiai mane jaudinančias problemas ir šiais metais stengsiuosi būtent jas išpręsti.  Tam prireiks nemažai laiko ir pastangų. 2012 metų vasara man įrodė,  tobulas gyvenimas egzistuoja ir norint jį turėti reikia dirbti, stengtis, puoselėti viltis ir svajones, brėžti naujus tikslus - džiaugtis pasiektais, o svarbiausia ! Atprasti ieškoti tų žmonių į kuriuos galima remtis ir ryžtingai “atsistojus ant kojų”  įrodyti svarbiausia – sau, jog esame stiprūs ir valingi. Gerų 2013 metų, brangieji. Būkime dar labiau stipresniais, ryžtingesniais ir laimingesniais.
Henry Krinkle - Stay @


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą