2013 m. balandžio 29 d., pirmadienis

TIK dabar !

Per dažnai mes dedame kableliu tose vietose - kuriose turėtume dėti tašką.
Esu jau girdėjusi šią frazę anksčiau, tačiau ji niekada nebuvo man tokia artima kaip dabar. Šiomis dienomis aš supratau visą jos esmę, o svarbiausia suvokiau daroma klaidą.
Pirmi šių metų mėnesiai turėjo man daug nemalonių staigmenų. Po šių staigmenų buvo sunku atsistoti į nauja vėžiai ir viską pradėti iš naujo. TIK dabar galiu drąsiai teigi, jog viskas liko tuose mėnesiuose, kurie praėjo, o kartu su jais praėjo visos nuoskaudos, nusivylimai ir praradimai. Klaidos esmė slypėjo tame, jog nemokėjau pasakyti "STOP" ir vienas menkas nesusipratimas, kaip mat virsdavo didžiausia problema. Visi tie mėnesiai dabar primena mažą sniego gniūžtę, kuri ritosi žemyn taip įgaudama didesnį dydį. Tie maži nesusipratimai virtę didžiausiomis problemomis ir slėgė mane per visą šį laiką ir tik dabar prasidėjus balandžio mėnesiui visa problemų gniūžtė ištirpo ! 
TIK dabar, TIK dabar, TIK dabar esu velniškai laiminga. Noriu rėkti iš visų jėgų, jog man velniškai pasisekė, atsidūriau tinkamoje vietoje - tinkamu laiku ! Ir dabar viskas klostosi puikiai. Gyvenu it sapne, viskas lekia taip greitai, jog po visko atsiduriu jau pamėgtame Karavan Saray restorane ir begerdama Latte kavą suvokiu, jog diena prasidėjo ir baigėsi - TOBULAI !
Iš tiesų buvau labai pasiilgusi dienų, kai iš namų išeinu pilna energijos ir geros nuotaikos, kuri liejasi pro kraštus, o vakare įžengusi namo mamai užtraukiu dainos priedainį :
"Kaip gyveni? - Gerai !
Kaip tu jauties? - Laiminga !
Noriu, kad būtų taip amžinai !
Visą begalybę, kol laikas bėga !!"










P.S. I love my life !

2013 m. balandžio 21 d., sekmadienis

Vytautas Šapranauskas

                   
Visą Lietuvą sukrėtė spaudoje pasirodę straipsniai apie aktoriaus Vytauto Šapranausko mirtį. Kas galėjo tikėtis, jog šis talentingas žmogus paliks šį gyvenimą tokiu būdu? Ogi niekas ! Niekas net nesitikėjo, jog energija ir šypsena trykštantis žmogus savo gimtadienio išvakarėse pakels prieš save ranką. 
Šią saulėtą dienos popietę kulniavau į Lietuvos mažąjį teatrą, kuriame buvo šarvojamas mano mylimiausias aktorius V. Šapranauskas. Visame Gedimino prospekte mirguliavo žmonės rankose laikydami baltos spalvos gėles. Kaip dieną aišku, jog kiekvienas skubėjo atsisveikinti su gerbiamu ir mylimu aktoriumi. Tik įėjusi į teatrą supratau, jog teks ilgokai palaukti, kol galėsi ir aš sukalbėti maldelę už jo dvasią. 
Pagaliau priėjusi prie scenos pamačiau urną, kurioje buvo mano mylimo aktoriau palaikai. Galvoje netilpo mintys "Toks didis žmogus, toks spalvingas gyvenimas, tiek išgyventų akimirkų.. Ir prašau, visą tai šioje urnoje.." Ašaros riedėjo, o širdis plakė vis greičiau.  Sunku patikėti. Šį žmogų mačiau nuo pačios vaikystės televizijos ekrane, o kaip paaugau turėjau galimybę ir susipažinti asmeniškai. Be galo patiko jo vedamos laidos ir renginiai, kuriose jis negailėjo nei pokštų nei kandžių komentarų. 
Ir man buvo ypač skaudu girdėti  vienos brandžios ir protingos moters atsakymą, kai buvo paklausta ką mano apie Šapranausko mirtį. Drąsiai ir akiplėšiškai buvo rėžta "Jis prasigėrė ! " 
Man galvoje netelpa, kaip galimą taip bjauriai kalbėti apie mirusįjį.. Nors ir kaip ten būtų, bet reikia nors kiek sąžinės ir pagarbos.
Dar keli perliukai už kuriuos iš tiesų reikėtų net nubausti !






2013 m. balandžio 10 d., trečiadienis

Įspūdžiai

Antradienis

Paskutinioji paskaita ISM universitete. Šį kartą kalbėjome apie emocijas, jų valdymą bei suvokimą. Paskaitą vedė lektorius, kuris ne iš tolo nebuvo panašus į pastaruosius. Auditorijoje jautėsi didesnė laisvė ir atsipalaidavimas, nei pastaruosiuose paskaitose.


Per paskaitą susipažinau su vienu tokiu anglišku terminu "High Jack", o tai reiškia smegenų spaudimą. Šioje situacijoje įtampa pasiekia aukščiausią tašką. Tokį tašką žmonės pasiekia skirtingai - vieni greičiau, kiti lėčiau, o iki to "High Jack" privesti gali bet kas. Smegenų spaudimą gali numalšinti miegas arba kitas šiek tiek netradicinis  būdas - pašokinėjimas *chi :)
Vėliau turėjome galimybę peržiūrėti statistiką, kuri buvo pervesta galingose ir turtingose šalyse. Statistikoje aiškiai buvo parodyta, jog darbdaviui mažai rūpi darbuotojo matematinės žinios ir skaitymo įgūdžiai, jam labiau rūpi darbuotojo mokėjimas bendrauti, konfliktų sprendimas ir komunikabilumas.
Ši paskaita man įrodė, jog einu tinkamu keliu :)) Asmeniškai man paskaitos kulminacija įvyko tada kai lektorius ištarė šią frazę - 
 " Ko nemoko mūsų mokykloje yra svarbiausia gyvenime, o ko moko mus yra mažiausiai reikalinga"




Bye, bye ISM !

2013 m. balandžio 6 d., šeštadienis

Įspūdžiai

Penktadienis

Jis nebūtų toks laukiamas, jeigu ne dar viena paskaita ISM universitete.
Šį kartą paskaitą vedė lektorius Igoris Vasiliauskas, kuris nuo pačios pirmos minutės prikaustė mano dėmesį savo pasakymų "Aš nieko nesiruošiu gražinti. Gyvenimas žiaurus ir prie to reikia pratintis. Reikia būti realistams ! Ir nesiruošiu vartoti švelnių žodžių, jeigu reikalas yra sumautas aš ir vadinsiu jį bulshit !"


Paskaitos tema - Viešasis kalbėjimas ir komforto zona.
Tokių paskaitų klausymas iš tiesų padeda pamatyti ne tik kitų klaidas, bet ir savo. Juk kitų klaidos visada yra labiau pastebimos, nei asmeninės. Išklausiusi šią paskaitą įgijau daug žinių apie viešąjį kalbėjimą.  Labiausiai patiko tai, jog sužinojau ko NEREIKIA daryti stovint prieš bet kokią auditoriją, ar tai keli žmonės, ar kelios dešimtys įdėmiai besiklausančių "teisėjų". Šiais patarimais norėčiau pasidalinti ir su jumis :)

1.
Jokiu būdu nelaikyti rankų už nugaros.
Dėstytojo žodžiai "Atrodo lyg būtų apatiniai į užpakalį sulindę, o tu stovint prieš auditoriją bandai juos ištraukti" 
Po šių žodžių visa auditorija prapliupo juoku, tačiau po kelių akimirkų supratome, jog tai yra gryna tiesa.

2.
Jokiu būdu nelaikyti rankų ant "klyno"
Dėstytojo žodžiai " Taip atrodo, jog bandai kažką apsaugoti "

3. Jokiu būdu nelaikyti dviejų rankų kišenėse 
Tai jau etiketo reikalas :) Tačiau vieną ranką kišenėje galima laikyti ir karts nuo karto pakeisti ją kita.

4.
Jokiu būdų nelaikyti rankų tokioje pozicijoje
Dėstytojo žodžiai "Šis ženklas reiškia moteriška organą, bet dar juokingiau būna, kai taip pirštukus sudeda vyrai ! "


5.
Jokiu būdu nieko neturėkite jokio daikto rankose kalbant prieš auditoriją.
Dėstytojo žodžiai " Dažnai mes net nesuvokiame ką mes darome su tais daiktais kalbant. Aš tokių komiškų situacijų esu matęs. Pavyzdžiui vieną kartą teko klausyti lektoriau paskaitos, auditorija buvo milžiniška. Dėstytojas labai jaudinosi ir be perstojo sukiojo savo žiedą. Kažkurią akimirką jis sugalvojo jį nusiimti, tačiau jam tai pavyko tik po ilgų pastangų. Žiedas neatsidūrė jo rankose, o nuskriejo tiesiai klausytojui į kaktą. Pirmos eilės puolė ieškoti žiedo, paskutinės eilės nemačiusios šio įvykio kuo greičiau norėjo sužinoti apie tai, kas įvyko. Lektoriau pranešimas žlugo."

JAV buvo surengta apklausa " Į ką žmonės atkreipia dėmesį"
        #1 Kūno kalba 55%
#2 Balsas 38%
#3 Turinys 7%

Kaip parodė statistika į kūno kalbą ir į balsą žmonės atkreipia dėmesį labiausiai, todėl būtina mokėti tai valdyti ir tuo manipuliuoti.

O dabar trumpai apie patį kalbėjimą ir pasiruošimą jam.

1. Tik atsidūrus scenoje ir prieš pradedant kalbėti būtina yra padaryti pauzę. Mintyse suskaičiuoti iki 5.
Vienas, du, trys, keturi, penki .. 
2. Rankas laikyti prieš save. Stengti išvengti alkūnių trūkčiojimų. Būtina gestikuliuoti !
Atvertos plaštakos rodo jūsų atvirumą, todėl būtina tai parodyti. Atvirkštinis variantas rodo, jog esate valdantysis.
3. Visą laiką žiūrėti į žmones. Auditorijoje būtinai atsiras nors vienas žmogus į kurį bus malonu pažvelgti. Nereikia bijoti ilgesnio akių kontakto. 
4. Nestovėti sukryžiavus kojų.
5. Vienas iš svarbiausių aspektų - balsas. Kuo žemesnė balso tonacija, tuo maloniau jis yra priimamas. Kaip gi išsiversti tiems, kurie balsas aukštos tonacijos ? Dirbtinai apkrauti balsą.
Prieš kalbėjimą būtini yra pratimai. Vienas iš jų tai - "hiperperspaustas" garsus skaitymas, stengiantis ištarti kiekvieną raidelę.

Ir dar viena labai svarbi detalė - kritika. 
Asmeniškai aš atsižvelgiu tik į tą kritiką į kurią noriu. Absoliučiai neklausau tų žmonių nuomonės, kuri nėra man įdomi ar vertinga. 
Žmonės kritikuoja tai, ką mato tuo metu, o ne tave patį !

Tikiuosi, jog šie patarimai privers. 
Gero vakaro, brangieji !


2013 m. balandžio 3 d., trečiadienis

Įspūdžiai

Pagaliau ir vėl aplankė tas džiaugsmu prisotintas jausmas, kai savo elektroninio pašto dėžėje suradau pakvietimą į ISM universiteto paskaitas.
Tradiciškai - 15.55 val. registruojuosi į paskaitą ir besileidžiant laipteliais žemyn kulniuoju link auditorijos, kurioje jau viskas šurmuliuoja.
Sveikindamasi su komandos nariais, o galvoje bandau nuraminti tą mintį "Jėėė, pagaliau ir vėl aš čia !" 


Paskaitos tema buvo man labai artima. Daug laiko praleidžiu ant scenos, todėl paskaitos tema "Impovizacija prieš auditorijos baimę" buvo labai naudinga. Lektorius Andrius Žebrauskas buvo iš tiesų nepakartojamas. Pravedė kelis praktinius žaidimus, kurie leido suprasti, jog klaidų pripažinimas ir pasijuokimas iš savęs gali pagelbėti kritiškose situacijose.
Išeinant iš universiteto tradiciškai pasiėmiau kavutės, o aplinka atrodė tokia graži, net tos purvinos miesto balos neerzino. Nepriekaištinga yra išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus iš "pirmų lūpų" !
Ir dar kartą pakartosiu frazę, kuri be galo man patinka :
"Aš niekada neleidau, kad mokyklos lankymas trukdytu mano išsilavinimui !"
 
Dar keli mano įrašai susiję su ISM