2013 m. birželio 11 d., antradienis

Wonderful

2 nuostabios dienos !

Sekmadienis

 Ryte laukė repeticija, kurios pabaigos dar niekada taip nelaukiau. Vėliau sekė darbas, kurio pabaigos irgi labai laukiau. Po visų darbų pagaliau atsidūriau toje vietoje, kurioje jau seniai nebuvau. Karavan Saray - vienas iš mėgstamiausių restoranų visame Vilniuje. 
Tą vakarą iki R* išėjimo į kariuomenę buvo telikusi naktis, todėl nešvaistydami laiko veltui vakarą nusprendėme praleisti būtent šiame restorane.




Paskutinį kartą paglosčiusi jo jau nebe garbanotą, o pliką galvą ir atsisveikinau iki rudens.

Pirmadienis

Visą naktį bluosto negalėjau sudėti. Galvoje sukosi mintys tik apie laukiantį pirmadienio pasirodymą.
Pamačiusi stebuklingą skaičių mobilaus ekrane (05.55) nusprendžiau keltis. Už lango bjaurus oras, akys net neatsimerkia, viską darau lėėėtai ir tingiai. 8.30 ryto Katedros aikštėje  išgėriau antrą puodelį kavos ir kulniavau iki Maironio gatvės 3, o tiksliau į Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salę. 9 ryto, o visas pastatas primena avilį. Įžengiame į kambarį, kuriame vietos kaip Kinijoje, bet persibrovėme iki savo pakabos ant kurios kabojo Vaivos Bratiškaitės kurti sceniniai kostiumai Jurgai Šeduikytei. Akį iš karto patraukė spalva. Ant mūsų pakabų vyravo juoda, balta, mėlyna. Man atiteko balta suknelė su blizgučiais dabintu gobtuvu ir mėlyni aukštakulniai. 
Visą tai atrodė tobulai. Kadangi man patinka  ryškūs ir iš minios išsiskiriantys drabužiai bei spalvos, apranga likau labai patenkinta. Pasidžiaugusi apranga stojau į eilę, kurioje panelės jau išsirikiavusios laukė savo eilės. Suskambo Jurgos Šeduikytės daina "Centre of the world"  (Wild Idler Remix) Štai, išgirsdome pirmus dainos žodžius ir  - GO ! Baisiausia buvo nesuklupti su tokiais milžiniškais aukštakulniais. 
Viskas praėjo sklandžiai. Nebuvo jokių problemų ir nesusipratimų, o Vaivai irgi pavyko apginti savo baigiamąjį darbą.








Komentarų nėra:

Rašyti komentarą