2013 m. rugsėjo 9 d., pirmadienis

Siedlce 2013

2013.09.04

Paskutiniai atsisveikinimo žodeliai mamai ir artimiesiems. 9 ryto, mūsų su E* lagaminai jau sukrauti automobilio bagažinėje
(10.00, Nemenčinė) mojuojame susirinkusiems mus išlydėti ir važiuojame. Jau po kelių akimirkų prieš mus atsiveria plačių greitkelių ir trasų horizontai. 3 valandos kelio ir savo mobiliojo telefono ekrane jau matau nebe Tele2 ryši, o OrangePL. "Sveiki atvykę į Lenkiją!" sveika kiekvieną iš mūsų.
(20.56, Siedlce) Įsikuriame savo kambariuose. Visos keturios tikėjomės, jog gyvensime daug prasčiau, tačiau įžengusios į kambarius nustebome. Tą vakarą jokių užsiėmimų neturėjome, todėl po ilgos kelionės visos griuvome į lovas.

2013.09.05


Pabudau itin anksti. Saulė jau skaisčiai švietė, o už lango jau virė gyvenimas. Po kelių akimirkų negalėjau atsitraukti nuo lango, nes už jo mūsų kaimynai Slovėnai turėjo ankstyvą repeticiją. Trypė ir dainavo nuo pačio ryto.
(8.00, Frederiko Šopeno gatvė) Prieš mus pastatyti didžiausi švediški stalai. Stengėmės suvalgyti kuo daugiau, nes laukė 30 minučių repeticija, per kurią turėjome spėti viską apžiūrėti ir pastatyti paskutinius taškus ant i. Turėjome veikti labai greitai, nes po kelių akimirkų sceną turėjome atlaisvinti Ukrainiečiams ir Bulgarams. Po visų ansamblių repeticijų mokėmės bendros finalinės dainos, kuri ir dabar skamba mano galvoje "Moje Siedlce, to najpiękniejsze z miasta ..."
(12.14, miesto parkas Aleksandria) Jau du kartus esu buvusi šiame itališko stiliaus parke. Kaip ir aną kartą buvo ruduo. Takeliai jau nukloti nukritusiais lapai, o medžiai jau keičia savo spalvas. 




(18.00, užkulisiai) Pradedame dėlioti savo kostiumus, pinti kasas ir dažytis.
Kol laukėme savo eilės susipažinome su makedoniečiais ir ukrainiečiais, kurie buvo itin gerai nusiteikę.








(19.00, Scena) Iškilmingai į sceną įžengia ansamblių atstovai su visa reikalinga atributika. Kiekviena šalis gieda savo šalies himną ir koncertas pradedamas !





Iš koncerto visi grįžtame į savo kambarius, pavargę, tačiau kupini įspūdžių. Viskas pasisekė puikia, kiekviena daina ir kiekvienas šokis buvo palydėtas nuoširdžiais aplodismentais. 


2013.09.06

(08.42, gimnazija Nr. 3) Grupė Black Biceps jau derina savo instrumentus. 
Tą rytą koncertavome gimnazijos mokiniams ir mokytojams. Ir drąsiai galiu teigti, jog ši publika jau antrus metus ir eilės stebina mus savo nuoširdumu ir svetingumu.
(10.47,Universiteto pagrindinė auditorija) pasisveikino miesto prezidentas. Po kelių akimirkų buvo parodytas vaizdo klipas, kuris buvo filmuotas rugsėjo 5.



 (12.20, studentų namai) mūsų kaimynai slovėnai nusprendė prie registratūros surengti mini koncertą, kadangi akustika toje vietoje gera visas jų koncertas buvo girdimas per 5 aukštus.
(15.30, gimnazija Nr. 3) tai buvo mūsų laisvas laikas, kurio metu mes susitikome su senais pažįstamais, kepėme dešreles, vėlėme vilną, šokome ir dainavome.
(19.00,Scena) Šį kartą pagaliau ir mes galėjome pabūti žiūrovais. Tą vakarą sceną užėmė kariuomenės orkestras. Grojo begalė daug kūrinių, tačiau vienas į atmintį įstrigo labiausiai - tai Libertango. Niekur negirdėjau dar taip puikiai atlikto šio kūrinio. 



2013.09.07

(07.00, Vasario 10 gatvė) Pasivaikščiojau rytinėmis Siedlcų gatvėmis. Bandau save nuteikti sunkiai dienai.




(10. 45, Užmiestis) Tarptautinės žemės ūkio dienos. 









Nežinau ar čia tik mums taip pasisekė, tačiau praėjusios vos per kelias palapines buvome sočios. Tiek visko paragavome, jog pietų ir nesinorėjo. Nuo naminio sūrio iki skaniausių ekologiškų sulčių.

(16.04, Mylna) Su nuostabiąja mūsų grupės pilote "nusimuilinome" ir nubėgome į kavinę atsigerti kavos.


(20.30, kinas) Visas merginas tą vakarą gimnazijos direktorius nuvedė į kiną. Filmas - Riddick. Neesu fantastikos gerbėja, tačiau tą filmą pažiūrėčiau dar kartą.


(01.12, svečiuose pas makedoniečius) 


Labai džiaugiuosi, jog su jais susipažinome. Iš tiesų yra labai svetingi, paprasti ir be galo nuotaikingi žmonės.
Beje jiems labai patiko mūsų atneštos lauktuvės iš Lietuvos, o jie taip mūsų neišleido tuščiomis.



2013.09.08

(07.00) Kelios valandos miego, dušas ir vėl koncertas. Tiksliau šį kartą paradas.
(11.50) Sulaukėme vokiečių ir pradėjome žygiuoti link scenos, kurioje dainavome rugsėjo 7. Labai džiaugiuosi, jog šiais metais paradas truko vos pusvalandį ir trasa buvo daug trumpesnė. Tą dien man viską norėjosi daryti kuo greičiau, nes tikėjausi, jog namuose būsiu jau vakare. 
(17.30, trasos nr. 698) Ir vėl atsiveria kelių horizontai. Įsitaisau kuo patogiau, įsijungiu muziką ir miegu.
(21.54, Pasienis) Pirmi skambučiai ir pirmos žinutės mylimiausiems ir brangiausiems.
(02.42, namai) Užmiegu su mintimi " mano lova pati patogiausia pasaulyje"
( 07.30) Mane miegančią išbučiavo mama ir išvažiavo į darbą.
( 12.00, lauko terasa) Kaip niekad buvau pasiilgusi tokių rytų kai niekur nereikia skubėti

2013 m. rugsėjo 3 d., antradienis

Rugsėjo 2


Laikas bėga pašėlusiu greičiu. Rodos visiškai neseniai ilsėjausi prie Baltijos jūros, Neries krante skaičiau gerą knygą, o Antavilių ežere maudžiausi nuo pat ryto iki vakaro. Visi šie vasaros malonumai liko už manęs, kai rugsėjo 2 paėmiau pirmokės rankelę ir vedžiau į estradoje vykstančią mokslo metų pradžios šventę.





Šie metai man bus paskutiniai, todėl kilo įspūdis, jog jaudinausi labiau negu mano pirmokėlė Agnieška. Kai pažvelgdavau jai į akis visiškai nematydavau baimės ar nežinomybės. Mano mažylė stovėjo ramiai ir paklusniai, kol tuo tarpu aplinkui stovėję pirmokai muistėsi, rodė kaprizus ir zyzė. Stovėdama estradoje bandžiau prisiminti, ką pati galvojau būdama pirmokė, tačiau tai buvo taip senai, jog neatsimenu nieko; nei kas vedė už rankos nei patirtų emocijų ar įspūdžių.

(Mama)



Vakare jau buvau mieste. Su S* nusprendėme nueiti į SkyBar'ą, kuriame nebuvome beveik metus.
Iki sutemų sėdėjome patogiai įsitaisiusios krėsluose, gurkšnojome kokteilius ir grožėjomės naktinio miesto panorama. 






Tačiau kaip bebūtų gaila, SkyBar'ą teko palikti dar prieš vidurnaktį, nes kitą dien abidvi kibome į mokslus. 
Man rugsėjo 3-oji buvo paskutinė diena prieš mini atostogas. Jau rytoj į lagaminą įmetu paskutinius reikalingus daiktus ir išvažiuoju į festivalį Lenkijoje. Į šį festivalį važiuoti tikrai nesiruošiau, tačiau vasaros pabaigoje gavau žinutę nuo draugės " Mes tave įtraukėme į sąrašą žmonių, kurie važiuoja į festivalį, ateik į repeticijas"
Nieko nesvarstydama pasiėmiau kelias laivas dienas ir nėriau į repeticijų virtinę. Kai vėliau pasirodė, tame festivalyje jau esu dalyvavusi, festivalis palikęs neišdildomus įspūdžius, todėl su mielu noru grįžtu atgal.
O dabar manęs laukia tikrąja to žodžio prasme darbas - susikrauti lagaminą. Kuo toliau tuo labiau man tai neteikia jokio malonumo. Grįžusi po repeticijos atidėliojau šį "malonumą" ir dabar kai laikas jau eiti miegučio turiu krautis savo mantą. Visus daiktus sumečiau ant grindų, dabar belieka viską tvarkingai sudėti lagamine. Kaip man nusibodo toks gyvenimas "ant lagaminų". Tik nespėjau apšilti mokykloje ir jau išvažiuoju, nespėjau dar po vasaros viską tvarkingai sudėti į spintas ir stalčius ir bac! jau rytoj visą tai turi būti lagamine. Gošš, bet tikiuosi, jog koncertai mums pavyks ir po kelių dienų grįšiu namo kupina įspūdžių ir gerų emocijų.

O jums, mielieji skaitytojai, kurie pradėjo mokslo metus linkiu gero starto ir dar geresnio finišo! 
Iki pasimatymo kitame mano įraše, kuriame aprašysiu ir parodysiu festivalį, kuriame dalyvauju jau antrą kartą. Vis gi labai laukiu jo ir ne veltui, nes tai festivalis į kurį suvažiuoja ansambliai iš viso pasaulio.





2011 metai, Siedlce.