2013 m. rugsėjo 3 d., antradienis

Rugsėjo 2


Laikas bėga pašėlusiu greičiu. Rodos visiškai neseniai ilsėjausi prie Baltijos jūros, Neries krante skaičiau gerą knygą, o Antavilių ežere maudžiausi nuo pat ryto iki vakaro. Visi šie vasaros malonumai liko už manęs, kai rugsėjo 2 paėmiau pirmokės rankelę ir vedžiau į estradoje vykstančią mokslo metų pradžios šventę.





Šie metai man bus paskutiniai, todėl kilo įspūdis, jog jaudinausi labiau negu mano pirmokėlė Agnieška. Kai pažvelgdavau jai į akis visiškai nematydavau baimės ar nežinomybės. Mano mažylė stovėjo ramiai ir paklusniai, kol tuo tarpu aplinkui stovėję pirmokai muistėsi, rodė kaprizus ir zyzė. Stovėdama estradoje bandžiau prisiminti, ką pati galvojau būdama pirmokė, tačiau tai buvo taip senai, jog neatsimenu nieko; nei kas vedė už rankos nei patirtų emocijų ar įspūdžių.

(Mama)



Vakare jau buvau mieste. Su S* nusprendėme nueiti į SkyBar'ą, kuriame nebuvome beveik metus.
Iki sutemų sėdėjome patogiai įsitaisiusios krėsluose, gurkšnojome kokteilius ir grožėjomės naktinio miesto panorama. 




video

Tačiau kaip bebūtų gaila, SkyBar'ą teko palikti dar prieš vidurnaktį, nes kitą dien abidvi kibome į mokslus. 
Man rugsėjo 3-oji buvo paskutinė diena prieš mini atostogas. Jau rytoj į lagaminą įmetu paskutinius reikalingus daiktus ir išvažiuoju į festivalį Lenkijoje. Į šį festivalį važiuoti tikrai nesiruošiau, tačiau vasaros pabaigoje gavau žinutę nuo draugės " Mes tave įtraukėme į sąrašą žmonių, kurie važiuoja į festivalį, ateik į repeticijas"
Nieko nesvarstydama pasiėmiau kelias laivas dienas ir nėriau į repeticijų virtinę. Kai vėliau pasirodė, tame festivalyje jau esu dalyvavusi, festivalis palikęs neišdildomus įspūdžius, todėl su mielu noru grįžtu atgal.
O dabar manęs laukia tikrąja to žodžio prasme darbas - susikrauti lagaminą. Kuo toliau tuo labiau man tai neteikia jokio malonumo. Grįžusi po repeticijos atidėliojau šį "malonumą" ir dabar kai laikas jau eiti miegučio turiu krautis savo mantą. Visus daiktus sumečiau ant grindų, dabar belieka viską tvarkingai sudėti lagamine. Kaip man nusibodo toks gyvenimas "ant lagaminų". Tik nespėjau apšilti mokykloje ir jau išvažiuoju, nespėjau dar po vasaros viską tvarkingai sudėti į spintas ir stalčius ir bac! jau rytoj visą tai turi būti lagamine. Gošš, bet tikiuosi, jog koncertai mums pavyks ir po kelių dienų grįšiu namo kupina įspūdžių ir gerų emocijų.

O jums, mielieji skaitytojai, kurie pradėjo mokslo metus linkiu gero starto ir dar geresnio finišo! 
Iki pasimatymo kitame mano įraše, kuriame aprašysiu ir parodysiu festivalį, kuriame dalyvauju jau antrą kartą. Vis gi labai laukiu jo ir ne veltui, nes tai festivalis į kurį suvažiuoja ansambliai iš viso pasaulio.





2011 metai, Siedlce.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą