2013 m. gruodžio 23 d., pirmadienis

Christmas is coming



Šilčiausios metų šventės jau artėja !
Šiais metais, kaip niekad džiaugiuosi tuo. Vakar sukėlusi visus kaimynus ant kojų, vakare dėka jiems džiaugiausi maža kalėdų eglute, o vakare su kaimynu jau vakarieniavome priešais gyvą, žalią medelį.
Savo vadinamame "lizdelyje" labai norėjau gyvo medžio, kuris kvepėtų Kalėdomis. Kaip norėjau, taip ir nutiko. Nors vos keletą dienų atgal šiame bute negalėjau būti, tačiau tik papuošusi eglutę atmosfera kaip mat pasikeitė. Šypsena iki ausų, nuotaika pakili, o galvoje vien teigiamos mintys. Tik pabudusi iš karto nusišypsojau - laukia puiki diena!!! Jau po pietų susiruošiau ir nėriau į parduotuvių labirintus. Man asmeniškai dovanų ieškojimas yra be galo malonus užsiėmimas. Nors visi aplinkui bėgioja, ieško, mėto-vėto, aš su dideliu malonumu renku dovanas artimiesiems ir draugams. Šiais metais daug dovanėlių atsivežiau iš Kaune vykusio "Fashion bazzar", todėl šiandien beliko sudėti visus taškus ant i ir pačiai pasidžiaugti ramiu vakaru prie eglutės. 
Mielieji ! Visiems linkiu geros nuotaikos, daug meilės bei šilumos. Bučkis! <3



2013 m. gruodžio 14 d., šeštadienis

05.23

Niekada iki šio ankstyvo ryto netikėjau, jog būtent man tai nutiks.
Kur gi, jeigu ne čia aš galėčiau išsilieti šią gražią ir saulėtą gruodžio dieną?
Vos pusmetį atgal Jo dar nebuvo mano gyvenime. Gyvenau pašėlusiu ir nerūpestingu gyvenimo rimtu. Vakarėliai, naujos pažintys, šokiai iki paryčių ir mados šou. Būtent gegužės 17 vakarą kulniuodama iš mados savaitės renginio pasukau naktinio klubo link. Namo dar nesinorėjo, todėl nusprendžiau "pasižmonėti" Posh'e. Žmonių tą kartą buvo labai mažai, todėl tik įžengusi supratau, jog ilgai neužsibūsiu, tačiau klydau. Po kelių akimirkų susipažinau su vaikinu, kuriam tą vakarą pavyko išpešti mano kontaktus. Nuo to vakaro ir prasidėjo visas smagumas: pasimatymai, pasivaikščiojimai, kavinės, klubai ir vakarėliai. Lėkdama į pirmą pasimatymą dar ir šiandien prisimenu tą būsena - lengvas jaudulys, nežinia ir beprotiška laimė. Tapau truputi egoistiška ir tą laimę nenorėjau su nekuo dalintis. Paklausta ką veiksiu savaitgalį dažniausiai švelniai sumeluodavau klausiantiems ir sakydavau,  jog nieko ypatingo, o iš tiesų tik patikslinusi vietą ir laiką su Juo, kaip mat puldavau ruoštis. Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai ir beveik kiekvieną savaitgalį laikiausi jam tvirtai įsikabinusi į parankę apie nieką negalvodama. Aplinkiniai jau pastebėjo mano švytinčias akis ir perspėdavo "tik neįklimpk !" Dažniausiai į tokias kalbas nekreipiau dėmesio, nes puikiai žinojau, jog anksčiau ar vėliau mūsų keliai išsiskirs. Juk mums abiems dar gyvenimas prieš akis, nežinia kas laukia tylimesnėje ateityje. Nekurdami jokių iliuzijų tiesiog buvome kartu. Tyliai, niekam daug neaiškinę turėjome vienas kitą. Bėgant laikui, net pati nepajutau, jog Jo buvimas šalia prilygsta mažam stebuklui. Matyti rytinę šypseną ir jausti tvirtą apkabinimą - štai gi mano laimė, galvojau tyliai sau tirpdama glėbyje. Galvoje netilpo, jog laimę galiu apkabinti rankomis, laimei galiu paskambinti, laimės galiu pasiteirauti bei laimei galiu ištisa diena žiūrėti į akis. Perspėjimus " būk atsargi, neįsimylėk, neprisirišk, neprisileisk" jau seniai buvau pamiršusi. Džiaugiausi kiekviena akimirka praleista su Juo. Pamažu, pamažu mane aplankė tas nuostabus jausmas, kurio dar niekam kitam nejutau. Tas šiltas, jaukus jausmas, kuris kas kartą aplankydavo mane pažiūrėjus Jam į akis. Dažnai draugių kompanijoje nuskambėdavo klausimas " na, o kaip tavo meilės frontas?" Atsakydama į šį klausimą meluodavau ne tik kitiems, bet ir sau -"Dar negimė tas, kuriam patikčiau ne tik aš, bet ir jis man". Tiek daug vaikinų, kurie tikrąja to žodžio prasme nešiojo ant rankų išbraukiau iš gyvenimo ir likau įsitvėrusi to, kuris jokios saldžios ateities nežadėjo. Dabar begerdama N puodelį raminamosios arbatos puodelį galvoju - kokio velnio, @#&*?
Viskas apsivertė ketvirtadienio popietę, kai gavau nuo Jo žinutę ir vedina principų nusprendžiau tiesiog neatrašyti. Atidariau žinutę, perskaičiau, nusišypsojau ir neatrašiau. Pateisinu šventai šią frazę "Pasaulis apvalus ir mes būtinai susitiksime", kadangi Vilnius mažas miestas, o Posh'o šokių aikštelė dar mažesnė, 100 procentų buvau įsitikinusi, jog ji ten sutiksiu. Juk viena neatsakyta žinutė nieko nepakeis. Penktadienio vakarą atsisakiau bet kokios palydos ir skuodžiau į mėgstamiausią klubą. Ir pasirodo, jog viena neatsakyta žinutė buvo mano kančių pradžia. Paklausęs kodėl liko negavęs atsakymo į žinutę ir šį kartą liko be atsakymo.
5 ryto, per ašaras netyčia supainioju laiptinių duris ir paryčiais bandau įsiveržti į kitą laiptinę chi*
Lyg vakarėlio nelaimingos pabaigos būtų maža, 05.23 val. skambutis. Ekrane matau adresatą - R. Kelias akimirkas bandau susivaldyti, tačiau ne kas iš to pavyko.  Paskutiniai žodžiai turėjo lemiamą nuosprendį mano savijautai. Šaltu ir negailestingu tonu išlemeno frazę, kuri reiškė pabaigą  -"Barbara, tai buvo paskutinis pasimatymas"
Dar kelias sekundes tvyrojo nejauki tyla, kurios negalėjau pakęsti, todėl nusprendžiau nekankinti savęs ir nutraukti pokalbį padėkos žodžiais.
6,7,8,9 ryto. Nei akimirkai nepavyko užmerkti akių, visas kūnas tiesiog drebėjo it lapas plaikstomas vėjo. Galvoje milijardai minčių, kurių nei esmės nei prasmės nebereikia ieškoti. Tik pakilusi iš lovos nutariau papusryčiauti, bet apsidairiusi aplinkui supratau, jog viskas kas mane tuo momentu supo priminė Jį. Retai tekdavo savaitgaliais pusryčiauti vienai, o šį kartą net į mėgstamą vaisių pažiūrėjus pykino.  Nuo pačio pokalbio pabaigos galvoje buvo vienas vienintelis aiškus klausimas -  "Kas, kaip toliau?"
Prie gero greitai priprantama, todėl kaip pasakė mano mylimoji E* "Bus beprotiškai sunku, bet tu stipri ir iškęsi. Mes su tavimi". Esu be galo dėkinga likimui už siunčiamus išbandymus, po kurių tampu stipresnė, tačiau dar didesnį dėkingumą jaučiu už nuostabius draugus, kurie VISADA yra šalia.
Tikiuosi žaizdos greitai užgis. Tam man padės "šviežiai" pasirašyta darbo sutartis ir viltis, jog po tam tikro laiko tarpo pavyks išsikelti iš buto, kuris tiesiog persmelktas prisiminimais.





http://www.youtube.com/watch?v=dIPxKFqIsx0&list=WLkXMMANoYLulWDyaotyUyX7YPQ7uydDxQ

2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

Fashion bazzar

Fashion bazaar







Norėjosi net nemirksėti. Tiek drabužių, aksesuarų, puikiai nusiteikusių žmonių...
Tik sužinojusi apie šį renginį ilgai negalvojau ir šeštadienio popietę nuvažiavau į Kauną. 
Paskutinį kartą Kaune lankiausi prieš 2 metus, todėl Fashion bazzar kalėdinė mugė buvo puiki proga dar kartą čia atvažiuoti. 



Šeštadienio rytas prasidėjo puikiai. Pagaliau pavyko puikiai išsimiegoti ir nuvažiuoti pas E* rytinės kavutės ceremonijai * 
Į Kauną vykau traukiniu. Tai atgaivino milijoną prisiminimų.. kai būdama vos 15 metų be tėvų žinios skuodžiau į savo pirmąją fotosesiją, chi* 
Po kelių valandų kelionės jau buvau PLC Mega. Tik įžengusį į salę nuvarvėjo seilė. Mano tikslas - išrinkti kalėdines dovanas draugėms ir šeimynai. Nors ir kaip norėtųsi parodyti tas nuostabias dovanėles, tačiau turiu išlaikyti paslaptį iki švenčių, nes kitaip nebus intrigos. Dairydamasi dovanėlių sutikau pažįstamą, kurios taip seniai nemačiau. Absentta - mugės dalyvė, kuri dar ir šiandien puikiai nusiteikusi parduoda drabužius ir aksesuarus. Iš jos spintos išsirinkau ir aš. Jau labai seniai norėjau kokio nors išsiskiriančio sportinio kostiumo ir vualia! Jos spintoje radau ryškiai rožinį Adidas kostiumą, nieko nelaukusi tariau "Absenttaaa, o man tiko ir patiko - perku!" Didžią dalį visos mugės praleidau būtent prie jos spintos. 




Grįžusi į Vilnių nenustygau vietoje ir nusprendžiau "neskęsti" prisiminimų pilname bute, o bėgti į Posh'ą pašėlti.





Gero vakaro, mielieji !*



2013 m. gruodžio 1 d., sekmadienis

Lapkričio 18 - 18

Be proto smagiai šiais metais sutapo. Lapkričio 18-ą man sukako 18 metų.
Ir drąsiai galiu teigti, jog nieko nepasikeitė, tik skaičiukai dokumentuose (chi*)
Kadangi lapkričio 18 buvo pirmadienis, nieko ypatingo nenuveikiau tik visą dieną nepaleidau mobilaus iš rankų, o atėjusi namo priiminėjau skambučius, dėkojau už linkėjimus ir dar kartą visus kviečiau į penktadienį vyksiančia gimtadienio šventę.

Lapkričio 22

Jau po pietų namai priminė švelnų beprotnamį :D Visi bėgiojame po namus lyg pametę galvas, o tiksliau pametę vienokį ar kitokį daiktą. 
16.30 Vuolia ! Pagaliau susiruošę sėdame į šeimyninę varlę ir važiuojame į šašlykinę, kurioje tuoj, tuoj sugužės visa mano didžiausia ir mylimiausia šeima.








Nors ir vėluojant, tačiau apie 19 valanda vakaro visus artimiausius mačiau prie vieno stalo. Iš tiesų - tėvų organizuota gimtadienio šventė pavyko. Likau be galo patenkinta pradedant nuo mano patenkintų užgaidų iki šmaikštaus muzikanto, kuris tą vakarą vertė kvatoti ne vieną. Tiek linkėjimų, šypsenų ir tostų.. Galva sukosi nuo beprotiškos laimės ir šokių, o šokių tikrai būta, nespėdavau net atsikvėpti. Namo grįžome tik paryčiais.

Lapkričio 23

Kelio valandėlė miego ir 8 ryto virtuvėje geriu rytinę kavutę su draugais ir mama. Nors miegojau vos 4 valandėles, tačiau tai nesutrukdė keltis 7 ryto ir ruoštis kitai šventės daliai.
14.00 Buivydiškių 22. Stalas jau paruoštas, nuotaika pakili. Su nuostabiąja Juste ir kantriuoju Albertu trypčiojame nuo pačio ryto ir dėliojame paskutinius taškus ant i. Viskas paruošta ! Baseine vanduo šiltas, pirtis paruošta. Oouukeej! galime skubėti į Upch studiją.
16.00 Upch studija. Mūsų jau laukia gerais nusiteikusi kirpėja Viktorija, kuri tą vakarą mus pavertė garbanėmis )) 




Ką gi ! Tik apie 22 val. vakaro visi, visi, visi sugužėjo į vietą. Be galo džiaugiuosi, jog atvyko ir tie su kuriai matausi vos kelis kartus į mėnesį, bet labiausiai mane nudžiugino draugės atvykimas, kurios nebuvau mačiusi beveik metus (Я люблю тебя Лена !!) 



(Myliukai mano *)

( Klasiokė išpešė iš jo bučkį ) :D

( Su Lena ir Adamu, ačiū, brangieji. Jūs tą vakarą buvote nepakartojami )

Ребята)







Lapkričio 24 

Ačiū Dievui, tai sekmadienis, galvojau sau tinginiaudama lovoje.
Visas mano kuklus butukas nuklotas dovanomis, balionais ir gėlėmis. Nuo pačio ryto akys spindėjo iš laimės!
O kaimynai pašiepdavo " O Barboryte jau gėlių tai daugiau negu gėlių parduotuvėje"



Tačiau maloniausia ir netikėčiausia staigmena manęs laukė lapkričio gale, kai savo mobilaus ekrane išvydau žinutę nuo adresato M*. Tą akimirką vos širdis iš krūtinės neiššoko. Kelias akimirkas drebančiose rankose laikiau telefoną nedrįsdama perskaityti žinutės. Sukaupusi visą drąsą perskaičiau vos vieną sakinuką po kurio prapliupau ašaromis. "Labas, maže ! Aš Lietuvoje, susitinkame."
Be jokių abejonių visus reikalus numečiau į šalį ir skuodžiau į Vinco Kudirkos aikštę, kurioje kaip senais gerais laikais pamačiau jį besišypsantį ir rankose laikantį mano mėgstamiausias gėles.
Tiek laiko nesimatėme, todėl tradiciškai pasiėmę Latte kavos plepėjome iki paryčių. Nors tas kelių mėnesių tarpas atrodo toks neilgas, tačiau ir vėl jį išleidusi į užsienį suvokiau, jog man tie mėnesiai prilygsta amžinybei.
Žinau, jog šis žmogus perskaitys šį įrašą, todėl viešai prisipažinsiu -" как пара мы не сошлись, но как друзья  мы зашибись" 
Ačiū už staigmeną, kuri kas rytą džiugina mano akis. Laukiu grįžtančio ! 



Na ir dar viena naujiena mano blog'o skaitytojams
ask.fm/BarbaraVina