2014 m. gegužės 30 d., penktadienis

Paskutinis skambutis 1 dalis

Gegužės 30-oji ! 

Sunku nupasakoti, kaip ilgai laukiau šitos dienos. Šiandien BAIGIU MOKYKLĄ ! - šaukiu aš.
Šios dienos emocijos prilygsta stebuklui.
Atsikėlusi anksti ryte žvilgčiojau pro langą į niūrų dangų, o galvoje milijonai minčių. Štai ir viskas, paskutinioji diena, galvojau sau gerdama rytinę kavą. Šilkinis gėlėtas chalatas krenta nuo kūno, iš spintos ištraukiu mokyklos uniformą, kurią "puošiuosi" paskutinį kartą. Su pasimėgavimu paskutinį kartą ant kaklo rišu raudoną kaklaraištį ir grakščią figūrą slepiu po griežto kirpimo languotu sijonu. Ech, tas saldus laisvės jausmas, kuris mane aplanko, kai žiūriu į save "uniformuotą" paskutinį kartą.
Nemanykite, jog mokyklos uniforma man nepatiko, kasmet kur nors reprezentuodama savo mokyklą saviškia uniforma labai džiaugiausi, nes palyginus su kitais mokyklų atstovais išsiskirdavau iš pilkai / mėlynai / žalios minios savo raudonu kaklaraiščiu ir languotu raudonu sijonu.



Po pietų oficialiai nuskambėjo "Paskutinis skambutis".
Tada sekė dainos, eilėraščiai, apdovanojimai, padėkos ir aišku akimirkų įamžinimas.
Asmeniškai aš vos valdžiausi, tiek laimės, tiek teigiamų emocijų, toks puikus nusiteikimas...
Grįšiu į tą įstaigą tik išlaikyti paskutinius egzaminus, kurie šiais metais jokios reikšmės neturės, nes rankoje jau laikau lėktuvo bilietą "Ms Barbara Dubrovina, bagažo vienetas 1, vartai užsidaro 17val."
Jau galiu pradėti skaičiuoti paskutinias dienas, čia Lietuvoje. Šį kartą neegzistuos jokios kliūtys, nei mokykla, nei mokytojų pamokslai nei aplinkinių kreivi žvilgsniai ir smalsios nosys.